- bendrakalbis
- bendrakal̃bis, -ė smob. (2) kalbos, pašnekesio draugas, bendras; tos pačios kalbos žmogus: Nenori savo bendrakal̃biui nė atšiauraus žodžio pasakyti J.Jabl. Linksma šypsena nušvietė mano bendrakalbio veidą rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.